Ar skausmas gali būti gražus? Ar egzistuoja alcheminis virsmas, skausmą transformuojantis į paslaptingai švytintį tylų vidinį grožį? Ar yra būdas amžiną Meilės ir Skausmo bangavimą, kaip melancholiškame juodai baltame filme magiškai sustabdyti ties pačiu jaukiausiu, pačiu švelniausiu kadru? Gal tas nematomas “stop” mygtukas – tai iki galo išgyventa šios akimirkos jėga? O gal visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai, skrydžiai ir kritimai, ramybė ir destrukcija, meilė ir skausmas, žydėjimai ir žaizdos, gal visa tai tik… Žaidimai?…
